Sveiki,
Skaitydama jūsų diskusijas apie savęs žalojima , net sutrikau , nejau tokios jaunos mergaitės galvoja apie savižudybe , aš tikrai žinau kad nelengva ir tikrai žinau , kad mano nuomone jūsų visų gyvybių neišgelbės , bet gal privers bent kiek susimastyti . pati save žaloju šiuo atveju pjaustausi , bet patikėkit niekada nepagalvojau kad taip galesiu , pagalvojus kai buvau kokiu trijų metuku aš vaikščiojau paskui mama ir vis prašydau “tepti” - duonos užteptos sviestu tai būdavo pats mėdstamiausias užkandis , o jūs žalojant save ar galvojant kaip noriu mirti pagalvokit apie save kai buvote kokių ketveriu juk ne viskas buvo taip blogai kaip jus manote …. Žinau iš savo patirties kad beprotiškai sunku susilaikyti nežalojus savęs , pati negaliu nustoti tai tampa kaip narkotikas, bet gal galiu padeti kitiems gal galiu suteikti vilti , kad gyvenimas bus vėl spalvingas. Niekada negalvok kad niekam nerūpi , jei nesurandi žmonių kuriems rūpetum ( nors nemanau kad tai imanoma) , pagalvok apie mane keturiolikos metu mergaite Vilte kuriai tu rūpi ir kuriai riedetu ašaros jei tavo gyvenimas baigtusi net neprasidėjęs !! Visada prisimink kai buvai maža/s juk tikrai buvai linksma/s vaikas kuriam viskas nerūpėjo apart žaislų…
P.s. Gal galit man padėti/patarti ka man daryti , kad as nustociau save žaloti ?
Pagarbiai Viltė

Redaguotas vilte20 (saus. 9, 2016 20:12:02)