Neturiu techio, mire, todel gyvenu su mama. Pasakojimas ilgas. Vasara susipazhinau su vaikinu, buvom geriausi draugai, pastebejau kad jis vis labiau nori buti su manim ir matyti mane ir su manim buvo labai laimingas. Pradejom vis labiau ir labiau bendrauti, kol pradejom draugauti. Laikas su juo yra tikrai nuostabus. Jam 16, o man 13. Ir ash tikrai zhinau kad jis manim nesinaudoja, jis mane labai myli, ash ji irgi. Mes kartu kiekviena diena, del manes jis daro viska.
Mama man neleidzhia vaikschioti pas vaikinus i namus, net jei tai mano klasiokas. Ji mano kad ash per jauna, ka tai turetu reiksht?. Vienu zhodzhiu, ash vistiek pas ji eidavau. Slepiau tai nuo mamos, ir tai kad bendraujam, nors ji jau taip mane net priesh man su juo tikrai pradedant draugaut. Visi taip mane. Priesh pora savaichiu mes labai pykdavomes ir nebendravom, nes ji vapshie galvojo kad ash su juo miegu, sako kad jis eilinis bernas 16-os metu, jie visi vienodi ir visi tokio amzhiaus nori sexo ir kad jis manim naudojasi. Tai mane labai skaudina visa laika ash verkdavau kiekviena diena. Bet po kokios savaites jai gal buvo gera nuotaika ar kaip isheina? Ir ji pasake kad jai atsibodo kad pykstames ir kad nori suzhinoti ar tikrai tai nevyksta, ash jai prisiekiau kad tai netiesa, nes tai tikrai netiesa, ash su juo apie tai kalbejau nes mes viska sakom vienas kitam, ir sheip mes labai poshli ir nusprendem kad to tikrai nebus. Bet mama vistiek savo. Ir ta vakara ash jai pasakiau kad ash myliu Deivida (toks vaikino vardas). Ji pasake kad viskas normalu, visiems taip buna. ir pagaliua normaliai pradejau su ja bendrauti, buvau pasiilgus mamos, man taip skaudu buvo kai ji taip shnekejo. O shiandien, ji pamate mano nuotrauka su Deividu, ten ash buvau su maikute ant shleikuchiu, pas ji ant sofos ir kandau jam i ausi. Ji pradejo kalbeti visishkas nesamones, kad ash su juo ten miegu ir glamonejuosi, ir po to pasake ‘'prisidarysi vaiku ash ju neprizhiuresiu, galesi sedeti shitame kaime su savo rizhuliu(nes Deivido plaukai ’'ryzhi'). Ir ishejo, taip pat ji man trenkia kartais nes ‘'atsikalbineju’' labai dazhnai uzhdeda namu areshta vien del to kad susitinku su juo, nors ji neleidzhia. Man tikrai labai blogai. Ir ash esu labai jautri nuo betkokio dalyko galiu apsiverkti. Deividas yra vienintelis zhmogus kuriuo pasitikiu. Ir vienintelis tikras draugas. Visada manim pasirupina. Nezhinau ka daryti del mamos ;(((
Andrea.

Manau kad žmogus kuriuo yu privalai pasitikėti yra tavo mama . Juk ji nori ne dėl savęs, o kad tau būtų geriau . Stengis su mama nesipykti, o sutarti . Na o dėl vaikino reikia įrodyti mamai, kad jis yra geras, doras ir puikus vaikinas beižmogus . Siūlau surengti vakarienę visiems kartu pabendrauti, pasikalbėti . Manyčiau tuomet visos bėdos ir baigsis .

Na kartais mamos visai nieko nesupranta. Net nenori klausytis ir tai erzina.

Tevai kartais patys buna vaikai. Ir savanaudziai. Nesuauge. Manau reiketu parasyti knyga, kuria kiekviena nescia mama privaletu perskaityt. Ir tevas. Butu rasoma apie vaiko jausmus, apie tai, kad vaikui reikia LAISVES, kad kartais “atsikabinkit”, jus nuo ju, tu, paaugliu ir pan. o gal jau tokia knyga yra parasyta? Tada reiketu pashareinti

Zmones bukit geri patarkit ka daryti kai mama uzdeda namu aresta ir neleidzia i lauka iseit?. As nebe mazas vaikas man 17 o ji taip elgiasi su manim..

Aš irgi nekaip sutariu su savo mama ir tėtis taip pat miręs, sunku, bet reikia susitaikyt. Tavo mama tavim rūpinasi, o manoji su manim jau pora dienų nekalba.

Redaguotas cookiee (saus. 11, 2015 14:33:33)

Sovietinės mamos arba tėčiai… Sovietinių tėvų mąstymo nepakeisit…
Vien dėl to, kad sovietų amžiuje “ mokotės iki 25m. Ir tik tada galite galvoti (TIK GALVOTI!) apie antrąją pusę”.
That's it.

VILNIETI11 manau gerai ir budavo, o dabar mergaite turinti 12 metu jau su vaiku. (man 12 metų)

Sveiki, man 14, mano tėvai nesusituoke, bet išsiskyrę, tėtis moka alimentus ir labaj retai mane pasiema, beveik nesirūpina, tik padejuoja kad jam vis trūksta pinigų. Turiu labaj daug nesutarimų su mama.. ji varžo mane.., neleižia susitikinėti su vaikinais, nors aš visvien tai dariau, ji mane susekdavo, o dabar jos pasitikėjimo neturiu jokio, pykstamės ir mušamės kone kiekvieną dieną, man viskas taip įgryso… esu nesantuokinis vaikas, tėtis buvo pareiškęs kad galiu pasirinkti pas ką gyventi, visada sakiau jog noriu būti su mama, tačiau laikui einant aš tiesiog pavargau nuo tu kasdieninių barnių.. bijau ir dėl savo sveikatos. Tarp mūsų tu mama meilės jau nebeliko turbūt nei trupučio.. Visai neseniai sužinojau jog sulaukus 14 metų galima rinktis pas ką noriu gyventi, labaj daug galvoju apie tai, noriu pabandyti gyventi su tėčiu. Mama vis prikiša kad iš gyvenimo būdo ir elgiasio esu panaši į jį. Pamaniau galbūt jai gyventume kartu, su juo viskas būtų kitaip, galbūt suprastume vienas kitą.. Rašau, nes glabūt čia yra jau tai patyrusių, išgyvenančių bendraminčių.
Galbūt kažkas patartumėtę ką daryti? Likti su mama ir bijoti dėl savęs, savo sveikatos, pyktis ir gadintis nervus ar pabandyti gyventi su tėčiu? ka daryti…?
Dėkui, lauksiu patarimų bei bendraminčių…