KLAUSIMAS:

Norėčiau jūsų paklausti, ar patyčios tikrai yra tik mokyklų problema? Mano dukrai 5m., ji lanko darželį. Pastaruoju metu pastebėjau, kad iš darželio grįžta nuliūdusi, nenori rytais į darželį eiti, nors anksčiau labai noriai jį lankė. Atsargiai pradėjau klausinėti, kas nutiko, ir pamažu mažoji papasakojo, kad grupėje yra du vyresni berniukai, kurie ją skriaudžia – tai pastumia, tai žaislus atima, tai neduoda kažkokių žaislų, dar ir "žiopla" vadina. Nuėjau kalbėti su auklėtoja, o ji man sako "juk vaikai nesąmoningai ir nepiktai taip elgiasi, jie tik žaidžia taip, jie paaugs ir išaugs tokį elgesį". Ar tikrai vaikai ikimokykliniame amžiuje tokius dalykus daro nesąmoningai ir tai nėra patyčios? Ir apskritai, kokių priemonių galima imtis darželyje, kad būtų užkirstas kelias tokiam vaikų elgesiui?

ATSAKYMAS:

Laiške rašote apie tai, jog Jūsų dukra yra skriaudžiama darželyje, kur du berniukai ją vis pastumia, atima žaislus, pravardžiuoja. Teiraujatės, ar gali būti, kad jau darželyje vyksta patyčios, ar gali tokio amžiaus vaikai sąmoningai ir tikslingai skaudinti bei žeminti kitą vaiką. Patyčios – tai ne vien mokyklos problema. Tyčiotis vaikai gali išmokti dar ikimokykliniame amžiuje, stebėdami savo artimiausią aplinką: suaugusiųjų, bendraamžių elgesį. Nors dažniausiai patyčios stebimos mokykloje, tačiau jų apraiškų jau būna ir darželiuose. Tai, su kuo susiduria Jūsų dukrelė, ir vadinama patyčiomis. Gali būti ir taip, kad berniukai, skriaudžiantys Jūsų dukrą, ne visai supranta savo elgesio netinkamumą. Nepaisant to, jų elgesys – pastūmimas, žaislo atėmimas, prasivardžiavimas – yra skaudinantis bei žeidžiantis kitą ir toks elgesys suaugusiųjų turėtų būti stabdomas. Laikantis nuostatos, kad „tai tik žaidimas“ ir aprašyto elgesio nekoreguojant, vaikai išmoksta, jog taip elgtis yra normalu, todėl toks jų elgesys gali ne tik nesumažėti, bet tapti dar agresyvesnis. Tad labai svarbu, kad atkreipėte į tai dėmesį – tai pirmas žingsnis, norint sustabdyti patyčias.

Klausiate, kokių priemonių galima imtis darželyje, norint užkirsti kelią patyčioms. Yra sukurtų specialių programų ankstyvajai nepageidaujamo elgesio prevencijai ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Pvz., programa "Zipio draugai", kurioje žaismingų ir vaikams priimtinų priemonių pagalba vaikai mokomi įvairių svarbių socialinių įgūdžių: kaip suprasti ir reikšti jausmus, kaip atjausti kitą, kaip susidraugauti, kaip spręsti konfliktus, kaip reaguoti į kitų vaikų nedraugišką ar agresyvų elgesį ir t.t. Tokios programos taikymas padėtų užkirsti kelią ne tik patyčioms, bet ir kitokiam nepageidaujamam elgesiui. Tačiau ir be specialių programų galima vaikus mokinti bendrauti draugiškai, be patyčių bei stabdyti jų agresyvų elgesį. Apie patyčių reiškinio prevenciją daugiausiai kalbama mokyklos lygmenyje, tačiau patyčių prevencijoje yra universalių priemonių, tinkamų dirbant su įvairaus amžiaus vaikais:

• Pokalbiai su vaikais apie tai, kas yra patyčios, akcentuojant, kad tai netinkamas, nepageidaujamas ir kitą skaudinantis elgesys. Tokių pokalbių metu su vaikais galima aptarti ir tai, kokius nemalonius jausmus išgyvena vaikai, kuriuos pravardžiuoja ar kitaip įžeidinėja kiti vaikai ir t.t.
• Pamokėlių apie bendravimą, draugystę, konfliktus ir įvairias kitas temas vedimas. Šiomis ar panašiomis su bendravimu susijusiomis temomis auklėtoja gali vesti specialias pamokėles vaikams. Pamokėlių metu su vaikais galima žiūrėti teminius filmukus ir juos aptarti, galima vaidinti tam tikras bendravimo situacijas ir svarstyti, kaip jas galima išspręsti arba galima skaityti, klausytis įvairių pamokančių istorijų, kurių herojai susiduria su panašiais sunkumais kaip ir vaikai. Galbūt Jūs su kitais tėveliais taip pat galite inicijuoti kokius užsiėmimus, diskusijas, iškylas su vaikais ar renginius, skirtus patyčių ar kitokio agresyvaus elgesio prevencijai.
• Paprastų ir vaikams suprantamų taisyklių sukūrimas. Taisyklės gali būti 2-3, tačiau svarbu, kad jos būtų orientuotos į saugius vaikų tarpusavio santykius, pvz., "Mes neturime teisės tyčiotis ir skaudinti kito vaiko", "Jei iš tavęs tyčiojasi – paprašyk auklėtojo pagalbos" ir pan. Tokio amžiaus vaikams taisyklės yra reikalingos ir svarbios, kad jie galėtų jaustis saugūs. Tik, žinoma, suaugusieji turi rūpintis, kad tų taisyklių būtų laikomasi, ir jas vaikams priminti.
• Reagavimas į vykstančias patyčias. Reaguojama pirmiausiai stabdant netinkamą elgesį, t.y. pamačius, kad vaikai šaiposi, liepiama jiems liautis taip daryti. Svarbu ne tik sudrausminti vaikus, bet kartu paaiškinti, kodėl tai yra nepriimtinas elgesys (pasakyti, pvz., kad tai nepagarbus elgesys, skaudinantis kitą, o mūsų darželyje mes bendraujame su kitais draugiškai, taip, kaip norėtume, kad būtų elgiamasi ir su mumis). Kartais tokio sudrausminimo gali pakakti. Tačiau jeigu pastebima, kad vaikai linkę kartoti patyčias, svarbu imtis kitų drausminimo priemonių, pavyzdžiui, pranešti apie tai jų tėvams, neleisti žaisti vaikų mėgstamo žaidimo ar kitos malonios veiklos, kol jie nepradės elgtis pagarbiai.

<< Atgal