KLAUSIMAS:

Mano vaikas patiria patyčias, ką aš galėčiau jam patarti. Jį pravardžiuoja, per pertraukas priklijuoja lapukus ant nugaros su įvairiausiais pašaipiais žodžiais.. patarkite..

ATSAKYMAS:

Patyčios yra nemalonus ir skaudus išgyvenimas, apie kurį vaikai ne visada drąsiai pasakoja suaugusiems. Labai svarbu tai, kad Jūs žinote apie vaiko patiriamas patyčias – tokiu būdu Jūs turite progą nepalikti vaiko vieno su šia patirtimi ir padėti jam įveikti patyčių situacijas. Paprastai reikia nemažai laiko ir pastangų, kad patyčios liautųsi ar sumažėtų. Patikimo suaugusiojo buvimas šalia vaiko, jo išklausymas ir supratimas gali padėti vaikui išlaukti, kada situacija bent kiek pasikeis.

Visų pirma, vaikui, patiriančiam patyčias, reikia supratimo ir galimybės, su kuo nors kalbėtis apie tai, kaip jis jaučiasi ir kas su juo vyksta. Žinoma, neretai vaikui reikia ir idėjų ar minčių, kaip jis gali reaguoti į tokį bendraamžių elgesį, kaip jis pats gali bent šiek tiek pakeisti esamą situaciją. Klausiate, ką galėtumėt patarti vaikui. Kai vaikas patiria patyčias, išties norisi kuo greičiau surasti stebuklingą receptą, kaip jis galėtų patyčias įveikti. Deja, realybėje tokių stebuklingų receptų nebūna. Todėl yra svarbu neskubėti patarti, o tiesiog drauge su vaiku kalbėtis apie vykstančias patyčias ir suprasti, kas konkrečiai tose situacijose vyksta: nuo ko patyčios prasideda, kokie vaikai į tai įsitraukia, kaip pats vaikas į patyčias reaguoja. Patyčios vaikams kelia daug nemalonių jausmų, todėl natūralu, kad tokių jausmų apimtiems sunku konstruktyviai reaguoti į tokį bendraamžių elgesį. Neretai vaikams norisi atsakyti tuo pačiu, atkeršyti skriaudėjams, tačiau tai yra destruktyvus ir agresyvus reagavimas į patyčias, kuris gali ne tik neatnešti naudos, bet ir pridaryti dar daugiau žalos vaikui. O kaip kitaip vaikas gali reaguoti patirdamas patyčias? Į patyčias kartais galima atsakyti humoru, ryžtingai ir aiškiai paprašant skriaudėjų liautis taip elgtis, stengiantis neparodyti, kad patyčios žeidžia, pasitraukiant kuo toliau nuo skriaudėjų, kreipiantis pagalbos į mokykloje dirbančius suaugusiuosius. Taip pat yra vertinga paieškoti patyčias patiriančio vaiko aplinkoje bendraamžių, su kuriais jis gerai sutaria ir su kuriais jis galėtų būti pertraukų metu ar tada, kai vaikas patiria patyčias. Skriaudėjams yra sunkiau šaipytis iš vaiko, kuris yra ne vienas ir turi draugų.

Kartais tėvams verta patiems apsilankyti mokykloje ir apie vykstančias patyčias pasikalbėti su klasės auklėtoju. Žinoma, tokį žingsnį būtina suderinti su vaiku, atsiklausti jo nuomonės, ar jis norėtų, kad mama ar tėtis eitų į mokyklą apie tai kalbėti. Auklėtojas, mokytojas yra tas žmogus, kuris daugiau nei Jūs turi galimybių stebėti, kas vyksta tarp vaikų mokykloje, bei įsikišti į tas situacijas, kuomet vaikai skaudina ar žemina vienas kitą. Taigi kreipdamiesi pagalbos į mokytoją Jūs padėtumėte ne tik savo vaikui, bet ir kitiems klasės vaikams jaustis saugesniems klasėje bei mokykloje.

Sprendžiant patyčių situacijas reikia daug kantrybės ir vaikui, ir jo artimiesiems. Patyčios neatsiranda ir neįsitvirtina per vieną dieną, tad ir jų išgyvendinimas gali užtrukti. Linkime stiprybės Jums ir Jūsų vaikui.

<< Atgal